Duomenų kopijavimas ir atkūrimas: svarba ir įgyvendinimas

Atsarginės duomenų kopijos yra itin svarbios, norint jaustis saugiai dėl savo failų.

Ką reiškia duomenų kopijavimas ir atkūrimas ir kodėl tai taip svarbu kiekvienam naudotojui?

Duomenų kopijavimas – tai procesų ir technologijų pasitelkimas, norint tam tikrais laiko intervalais sukurti ir išsaugoti svarbių failų kopijas. Šis procesas apsaugo naudotojus nuo daugybės atvejų, kai duomenys gali būti prarasti be vilties juos susigrąžinti: kibernetinių virusų, žmonių klaidų, vagysčių, stichinių nelaimių ir kitų.

Gyvename informacinių technologijų laikais, kai dauguma gyventojų ir kompanijų laiko daugybę svarbių duomenų skaitmeninėje erdvėje. Vien dėl kibernetinės atakos verslas kurį laiką gali tapti paralyžiuotas, jei neturės duomenų kopijų. Paprasti namų naudojai irgi turi daugybę failų, kurių vargu ar norėtų netekti visiems laikams: svarbias nuotraukas, vaizdo įrašus ir t. t. Tokių duomenų per koronaviruso pandemiją, kai mokiniai, studentai ir darbuotojai yra priversti daug ką atlikti namuose, ženkliai padaugėjo. Vos viena nelaimė ir visas studento rašytas referatas ar darbuotojo kurtas svarbus projektas gali pranykti visiems laikams.

Norėdami išvengti tokių bėdų, kiekvienas kompiuterių ir kitų prietaisų naudotojas turėtų reguliariai kopijuoti svarbius failus ir juos saugoti kažkur kitur, o ne tame pačiame įrenginyje. Deja, bet daug žmonių vis dar neįvertina kopijų būtinumo ir apie tai susimąsto tik tada, kai patiria ką reiškia netekti svarbių failų.

Jeigu vis dar abejojate ar jums reikia duomenų kopijavimo arba nežinote kokį metodą pasirinkti, šis straipsnis jums bus itin naudingas, nes supažindinsime su visais svarbiausiais faktais.

Kaip prarandami duomenys?

Dauguma žmonių mėgsta kaupti svarbias gyvenimo akimirkas, užfiksuotas skaitmeninėse nuotraukose ar vaizdo įrašuose. Taip pat daug kas naudoja kompiuterius mokslo, darbo ar kitoms svarbioms užduotims vykdyti, palikdami itin vertingus failus savo įrenginiuose. Tačiau visi tie duomenys gali būti sunaikinti ar prarasti įvairiais būdais.

Bene paprasčiausias būdas, kuomet netenkama svarbių duomenų, yra žmonių daromos klaidos. Pasitaiko daugybė atvejų, kai naudotojai patys sunaikina failus. Pavyzdžiui, jie netyčia ištrina duomenis iš kompiuterio arba nepastebi, jog įrenginio diskas yra pernelyg pilnas ir taip praranda dokumentus jų neišsaugoję. Taip pat žmonės sugeba pamesti tokius nešiojamus prietaisus kaip telefonai, planšetės ir nešiojamieji kompiuteriai, o drauge su jais netenka savo duomenų. Be to, netyčinis kavos išpylimas ant prietaiso, sugadinant standųjį diską, irgi nėra toks retas reiškinys.

Žinoma, dėl prarastų failų ne visada kalti patys žmonės. Kartais jų prietaisus tiesiog pavagia. Netekti galima ne tik su savimi nešiojamus telefonus ar kitus prietaisus, bet ir namuose likusį kompiuterį, nes įsilaužėliai griebia pačius vertingiausius daiktus. Kompiuteriai ir kiti įrenginiai yra mėgstami nusikaltėlių, nes juos lengva greitai parduoti ir iš to užsidirbti nemažus pinigus.

Egzistuoja ir kitokio tipo nusikaltėliai – hakeriai, kuriantys įvairias kibernetines infekcijas. Yra daugybė skirtingų kenkėjiškų programų, tačiau pati didžiausia grėsmė failų praradimo tema reikėtų laikyti išpirkos reikalaujančius virusus (angl. ransomware). Tokie virusai užrakina visus asmeninius duomenis ir reikalauja išpirkos už jų atrakinimą. Nors dažniausiai kibernetiniai nusikaltėliai renkasi kompanijas, visgi nemažai iš jų savo aukas renkasi tarp paprastų naudotojų. Išpirkos suma gali būti labai skirtinga, tačiau pasitaiko net ir 1 000$ ar daugiau. Be to, visada egzistuoja tikimybė, jog hakeriai net ir gavę pinigus pasipustys padus taip ir neatsiuntę jokio iššifravimo rakto.

Nereikėtų pamiršti ir to, jog patys prietaisai palaipsniui susidėvi arba sugenda dėl neaiškių priežasčių. Tokiu atveju, kai pažeidžiamas standusis diskas, galima visiems laikams prarasti svarbius duomenis. Be to, kompiuteriai ar kiti įrenginiai gali labai lengvai sugesti, kai su jais elgiamasi netinkamai. Pavyzdžiui, laikant juos netinkamomis sąlygomis, numetant ant grindų ir pan.

Prie visų įmanomų scenarijų, kuomet prarandami duomenys, galima pridėti ir stichines nelaimes. Nors jos nėra tokios dažnos, tačiau taip pat gali pridaryti daug bėdos. Nors Lietuvoje nesusiduriame su ugnikalnių išsiveržimais, žemės drebėjimais ar uraganais, tačiau gali pasitaikyti kitokių netikėtų įvykių. Pavyzdžiui, prietaisus gali pažeisti gaisras, elektros sutrikimai, per aukšta arba per žema temperatūra ir kitos kasdienės problemos.

Ką pasirinkti – virtualias ar fizines atsargines kopijas?

Svarbiausia įsidėmėti, jog atsarginės duomenų kopijos niekada neturėtų būti laikomos tame pačiame įrenginyje. Galima rinktis tarp virtualių arba fizinių duomenų saugojimo priemonių. Galbūt netgi norėsite kopijuoti failus tiek į fizinę laikmeną, tiek ir į virtualią saugyklą. Šių priemonių galimybės, kaina ar patogumas šiek tiek skiriasi, tačiau kiekvienas gali rasti sau priimtiniausią variantą.

Yra daugybė skirtingų prietaisų, kuriuos galite panaudoti duomenų saugojimui. Pavyzdžiui, HDD, SDD, USB atmintinės, DVD, tinklinės duomenų saugyklos (angl. Network Attached Storage) ir t. t. Reikėtų rinktis konkrečią laikmeną priklausomai nuo tokių faktorių kaip kiek duomenų norite išsaugoti, kaip dažnai jums reikia atnaujinti tuos duomenis ir pan. Svarbiausia įsidėmėti, jog vos tik sėkmingai įrašote failus į tam skirtą laikmeną, iš karto turite ją atjungti nuo įrenginio, nes kitu atveju iš jūsų atsarginių kopijų nebus jokios naudos.

Internetinės saugyklos tampa vis populiaresnės ne tik tarp paprastų naudotojų, bet ir tarp organizacijų bei kompanijų, norinčių saugiai kaupti savo failus. Jeigu turite didelius duomenų kiekius, kuriuos reikia išsaugoti arba kopijos turi būti kuriamos labai dažnai, veikiausiai nenorėsite rinktis fizinių laikmenų ir pasikliausite internetinėmis saugyklomis. Su jomis lengvai ir patogiai galėsite kaupti savo duomenis ir atlikti visą kopijavimą automatiškai, numatytais laiko intervalais.

Jeigu ketinate rinktis taip vadinamų Debesų paslaugą, labai svarbu įsitikinti, kad paslaugos teikėjai yra patikimi. Taip pat verta įsidėmėti, jog tokios saugyklos yra mokamos – dažniausiai tenka susimokėti kartą į mėnesį, o suma priklauso nuo pasirinkto plano.

Duomenų atkūrimo programos kai kuriais atvejais gali padėti atgauti failus

Labai svarbu imtis apsisaugojimo priemonių, norint išvengti visiško duomenų praradimo. Nors įvairios kompanijos jau spėjo išmokti šią pamoką, tačiau daugybė paprastų kompiuterių naudotojų vis dar nesusimąsto apie failų kopijų saugojimą. Būtent todėl įvairios išpirkos reikalaujančios programos sėkmingai išvilioja tūkstančius eurų iš nelaimėlių, norinčių atgauti galimybę naudotis vertingais failais.

Labai dažnai pasitaiko, jog naudotojai įsivaizduoja, kad pakanka ištrinti išpirkos reikalaujantį virusą iš sistemos su patikima antivirusine programa ir visi failai atsirakins savaime. Deja, tačiau net ir pašalinus infekciją duomenys lieka užšifruoti. Būtent todėl daug naudotojų desperatiškai bando atgauti failus ir tai yra gan lengva, jei prieš tai išsaugojo jų kopijas kitose fizinėse laikmenose ar internetiniuose serveriuose.

Tačiau didelė dalis naudotojų vis dar nesivargina reguliariai kurti atsarginių duomenų kopijų, taip ženkliai sumažindami tikimybę atgauti failus, jei juos prarado ar jie buvo užšifruoti viruso. Visgi, net ir neturint atsarginių kopijų, egzistuoja kita išeitis – duomenų atkūrimo programos. Nors jos dažniausiai nėra efektyvios išpirkos reikalaujančio viruso atveju, tokios programos gali smarkiai padėti kitais atvejais.

Jeigu ieškote patikimo įrankio, su kuriuo galėtumėte atkurti failus be jokių atsarginių kopijų, mes rekomenduojame rinktis Data Recovery Pro. Ši efektyvi programa padės atkurti duomenis iš kitų prietaisų ar diskų ir netgi atkurs elektroninius laiškus bei prie jų prisegtus failus. Įrankis ne tik patogus ir geba atlikti visus reikiamus atkūrimo žingsnius, bet ir palaiko paiešką pagal raktažodį bei suteikia galimybę peržiūrėti vaizdo įrašus, nuotraukas ar kitus failus.